- atmauti
- atmáuti 1. tr. J numauti, nusmaukti: Atmauna aukso žiedelį (d.) Nm. Atmáusiu kelnes ir įkirsiu par sėstuvą Plng. | refl. tr. Š: Atsimóvė boba andaroką ir perbrido skersai upę Ds. Reikia atsimáuti (atsiraityti) kelnios, ba čia šlapia bala Ds. 2. intr. BŽ438 greitai ateiti, atbėgti, atvažiuoti: Atmóvė visas sušilęs, sukaitęs, kaip šunų vytas Ds. Atmóviau stačiai par girią Skr. Atmáuna kaip jautis par avižas Krš. Per pusę valandos ir atmaũs [autobusas] Ėr. | refl.: Ir čia smarvė atsimóvė (atslinko) Krš. 3. intr. įkirsti, suduoti, primušti: Aš jam kai atmóviau, tai anas migt i ažmigo Prng. 4. intr. griežtai ir piktai atsakyti, atkirsti: Aš nieko nesakiau, tik atmóviau Krok. Pats dirbk! – piktai atmovė pusbernis šeimininkui rš. 5. tr. atlaupti, atplėšti, atskirti (didelį gabalą): Ir kelionei šį tą įsikišti davė: man beišeinant atmovė pati ministerienė keptos veršienos gabalą, duonos baltytelaitės kaip saulė LzP. Jis man kad atmóvė didelę riekę duonos Lš. Kaip užkabino karvė ragu, teip ir atmóvė lūpą Upt. Kap griebė, tai visą skverną man atmovė Lš. | Atmóvė (atskaitė) penkioleka rublių iš algos Krš. 6. tr. atnešti, atvežti: Anąsyk padejavau, kad neturiu obuolių, tuoj čielą maišą atmóvė Kair. | refl. tr.: Atsimóviau namo maišą burokų Tvr. | atsiųsti: Nestrošykias, atmáus dar tų laiškų Krš. 7. refl. atsigerti: Atsimovę dar degtinės Žem. \ mauti; antmauti; apmauti; atmauti; įmauti; išmauti; numauti; pamauti; parmauti; permauti; pramauti; primauti; sumauti; užmauti
Dictionary of the Lithuanian Language.